Kiekviena maža įmonė turi „tą kambarį” – vietą, kur viskas susideda. Sąskaitos, atsarginės dalys, sezoninės prekės, pakavimo medžiagos, seniai nebereikalingi katalogai ir kažkieno pamirštas kompiuteris. Tai ne sandėlis – tai chaosas su keturiomis sienomis.
Ir kol tas kambarys egzistuoja tokioje būsenoje, jis atima laiką kiekvieną dieną. Darbuotojas, kuris ieško dėžės su etikečių spausdintuvo kasetėmis, praleidžia penkias–penkiolika minučių. Padauginkite iš penkių dienų per savaitę ir penkiasdešimties savaičių per metus – tai nuo dvidešimt iki šešiasdešimties darbo valandų, skirtų vien ieškojimui. Už minimalų atlyginimą tai kainuoja kelis šimtus eurų. Už kvalifikuoto darbuotojo – dar daugiau.
Sprendimas neturi būti sudėtingas. Dažniausiai pakanka trijų dalykų: lentynų, žymėjimo ir trisdešimties minučių planavimo.
Nuo ko pradėti
Pirmas žingsnis – inventorizacija. Ne formali, ne su skaičiuoklėmis – tiesiog peržiūrėkite, kas tame kambaryje yra, ir suskirstykite į tris kategorijas: „naudojame reguliariai”, „naudojame kartais”, „nenaudojame, bet bijome išmesti”. Trečia kategorija dažnai sudaro trisdešimt–penkiasdešimt procentų viso turinio. Atsikratykite jos – ir staiga turite daugiau erdvės, nei manėte.
Antras žingsnis – erdvės matavimas. Aukštis, plotis, gylis. Kur durys, kur langai, kur elektros lizdai. Tai užtrunka dešimt minučių, bet leidžia planuoti racionaliai, o ne „nupirksiu ką nors ir pasižiūrėsim”.
Trečias – lentynų pasirinkimas ir išdėstymas. Reguliariai naudojamos prekės – akių lygyje ir arčiau durų. Retai naudojamos – aukščiau ir giliau. Sunkios – apačioje. Lengvos – viršuje. Tai ne raketos mokslas, bet tai veikia.
Kokias lentynas rinktis mažam sandėliui
Metalinės sandėliavimo lentynos su reguliuojamo aukščio lentynomis yra universaliausias pasirinkimas mažai įmonei. Jos pakankamai tvirtos kroviniams iki šimto penkiasdešimties kilogramų per lentyną, lengvai surenkamos be specialių įrankių ir – svarbiausia – leidžia keisti lentynų aukštį pagal poreikį.
Standartinis penkių lentynų stelažas užima apie kvadratinį metrą grindų ploto, bet suteikia keturis–penkis kvadratinius metrus saugojimo erdvės vertikaliai. Keturi tokie stelažai palei sienas – ir šešiolikos kvadratų kambarys tampa rimtu mažu sandėliu.
Žymėjimo sistema
Lentynos be žymėjimo yra tik pusė sprendimo. Paprasčiausia sistema: kiekviena lentyna gauna kodą – raidė ir skaičius. A1, A2, B1, B2 ir taip toliau. Kiekviena dėžė ar grupė prekių turi savo poziciją. Sąrašas – ar tai būtų skaičiuoklė, ar popierinis lapas ant sienos – nurodo, kas kur stovi.
Tai kainuoja nulį eurų ir sutaupo šimtus valandų per metus. Ir vis dėlto didžioji dalis mažų įmonių to nedaro – nes „mes ir taip žinome, kur kas stovi”. Kol vieną dieną tas žmogus, kuris „žino”, išeina atostogų.
Drėgmės ir temperatūros faktorius
Jei sandėliuojate medžiagas, kurios jautrios drėgmei – popierių, tekstilę, elektroniką – svarbu, kad lentynos leistų orui cirkuliuoti. Metalinės lentynos su grotelių tipo paviršiumi užtikrina ventiliaciją, kurios neduoda uždari mediniai stalai ar spintų tipo saugojimas. Tai smulkmena, bet tokia, kuri apsaugo prekes nuo pelėsio ir kondensato – ypač sezoniniu laikotarpiu.
Rezultatas
Tvarkingai organizuotas sandėlis – tai ne estetika. Tai operacijų greitis, darbuotojų efektyvumas ir mažesnė klaidų tikimybė. Investicija – keli šimtai eurų lentynoms ir valanda laiko organizavimui. Grąža – matoma kiekvieną dieną.
Mažos įmonės sandėlis niekada nebus logistikos centro replika – ir neturi būti. Bet jis gali būti tvarkinga, efektyvi erdvė, kuri taupo laiką ir pinigus kiekvieną dieną. Tam nereikia didelių investicijų ar sudėtingų sistemų – reikia lentynų, žymėjimo ir ketvirčio valandos planavimo. Tai viena tų investicijų, kur rezultatą matote jau kitą dieną po įgyvendinimo.
