Beržinė vanta daug kam yra pirmas pasirinkimas, bet ji tikrai ne vienintelė. Kartais pagal savijautą labiau tinka liepa, spygliuočiai ar net žolelės, kurios suteikia kitokį kvapą ir švelnesnį pojūtį odai.
Renkantis svarbiausia žiūrėti į žmogų, o ne į madą. Jei yra jautri oda, alergija ar rimtesni sveikatos sutrikimai, pirtis ir vantos turi būti naudojamos atsargiai.
Liepa padeda, kai norisi lengvesnio garo
Liepų šakos tinka tiems, kuriems svarbus švelnus aromatas ir lengvesnis kvėpavimo pojūtis. Liepa gerai dera su ramiu, ne per karštu garu, todėl tokia vanta dažnai pasirenkama ilgesniam pasisėdėjimui pirtyje.
Pušis ir eglė suteikia daugiau aštrumo
Spygliuočių vanta yra stipresnė ir kvapnesnė. Pušies arba eglės šakos patinka tiems, kurie nori gaivesnio kvapo ir stipresnio pojūčio odoje. Vis dėlto čia reikia saiko, nes per kietos šakos netinka jautriai odai.
Žolelės praverčia, kai norisi švelnumo
Ramunėlės ir mėta pirtyje duoda kitą kryptį. Ramunėlės ramina, o mėta suteikia gaivos. Tokios vantelės ar ryšulėliai labiau tinka tiems, kurie nori ne stipraus plakimo, o malonaus kvapo ir švelnesnio prisilietimo.
Prieš pirmą kartą naudodami naują augalą, įsitikinkite, kad jis nesukelia odos reakcijos. Vanta neturi būti kieta kaip šluota, o pats garinimas turi būti atliekamas žmogaus, kuris supranta, kiek spaudimo galima naudoti.
Teisingai parinkta vanta pirtį paverčia ne tik malonia, bet ir labai asmeniška. Vienam tinka beržas, kitam liepa, dar kitam kvapnesnis spygliuočių variantas. Svarbu klausytis savo kūno, o ne rinktis vien pagal seną įprotį.
