Nukritę obuoliai neturi keliauti į šiukšliadėžę, štai kur jie praverčia sode

Nukritę obuoliai sode

Nukritę obuoliai dažnai atrodo kaip smulkmena, kurią belieka surinkti ir išnešti. Bet jei sode jų daug, iš jų galima gauti visai neblogos naudos, nuo komposto iki papildomos vietos naujiems krūmams.

Svarbiausia, nepalikti jų pūti po medžiais. Tada jie pritraukia vabzdžius, pradeda skleisti rūgštų kvapą ir vietoj naudos sukelia rūpesčių. O sutvarkyti juos galima keliais paprastais būdais.

Kompostui ir dirvos lengvinimui

Vienas patogiausių kelių yra kompostavimas. Obuoliai greitai suyra, o jų minkštimas suteikia komposto masei daugiau organikos. Kai derinate juos su žole, lapais ar kitomis augalinėmis liekanomis, kompostas tampa puresnis ir greičiau bręsta.

Jei obuolių daug ir komposto krūva ima rūgštėti, įmaišykite medienos pelenų arba šiek tiek kalkių. Maždaug 100 gramų 10 kilogramų obuolių likučių paprastai pakanka, kad masė neperrūgtų. Taip gausite tvirtesnę ir universalesnę žaliavą lysvėms.

Po uogakrūmiais ir į tranšėją

Nukritusius obuolius galima naudoti ir sodinant serbentus, avietes ar agrastus. Iškaskite apie 40 centimetrų gylio tranšėją, į dugną berkite smulkintus vaisius, ant viršaus dėkite nupjautą žolę, kitų augalų liekanas ir užberkite žemėmis. Per kelis mėnesius visa tai suirs ir paliks maistingą sluoksnį, kuris pravers naujiems krūmams.

Šis būdas gerai veikia ten, kur dirva skurdesnė ir greitai išdžiūsta. Obuoliai padeda išlaikyti drėgmę, o suyranti organika pamažu maitina šaknis. Tik svarbu nenaudoti visiškai supuvusių vaisių ten, kur juos dar gali pasiekti naminiai gyvūnai.

Skysta trąša ir atsarginis pašaras

Dar vienas variantas yra skysta trąša. Susmulkintus obuolius suberkite į didelę talpą, užpilkite vandeniu ir palikite saulėtoje vietoje, kad prasidėtų rūgimas. Talpos iki viršaus nepilkite, palikite vietos putojimui. Po dviejų ar trijų savaičių gausite koncentruotą mišinį, kurį prieš laistymą reikia skiesti santykiu 1 prie 10.

Jei turite vištų, ožkų ar kiaulių, sveikus ir nepažeistus obuolius galima atiduoti ir joms. Tik pirmiau nupjaukite supuvusias vietas, o pelėsiu aptrauktų vaisių gyvūnams neduokite. Taip išvengsite bereikalingų nuostolių ir neišmesite gero derliaus likučių.

Taigi, nukritę obuoliai gali tapti ne problema, o naudinga žaliava. Iš jų išeina ir kompostas, ir trąša, ir pagrindas naujiems želdiniams. Svarbiausia juos kuo greičiau surinkti ir nukreipti ten, kur jie dar tikrai pravers.