Senovės Egiptas ir jo gyventojai jau šimtmečius domina mokslininkus, tačiau tikroji šios civilizacijos genetinė istorija ilgą laiką liko paslėpta. Dabar tyrėjams pavyko išgauti ir išanalizuoti beveik 5 000 metų senumo DNR, kuri atskleidė netikėtus faktus apie senovės egiptiečių kilmę.
Unikali žmogaus istorija iš vieno danties
Tyrėjų komanda iš Francis Crick instituto ir Liverpulio Johno Mooro universiteto atliko išsamų tyrimą, kurio rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Nature”. Mokslininkams pavyko išgauti DNR iš gerai išsilaikiusio danties, rasto keramikos dirbinio laidojimo vietoje Nujayrate.
Radiokarboninis datavimas parodė, kad šis vyras gyveno prieš maždaug 4 500–4 800 metų — tai Ankstyvųjų dinastijų ir Senosios karalystės pereinamasis laikotarpis, kai Egipte buvo statomos pirmosios piramidės.
Netikėta kilmės paslaptis
Genomo analizė atskleidė tai, ko mokslininkai nesitikėjo. Maždaug 20 % šio vyro genetinės kilmės siejama su Derlingojo pusmėnulio regionu — teritorija, apimančia dabartinę Mezopotamiją ir Vakarų Aziją.
Tai reiškia, kad dar piramidžių statybos laikotarpiu į Nilo slėnį jau buvo atkeliavę ir integravęsi žmonės iš tolimų Artimųjų Rytų regionų. Vyraujanti šio individo genetinė kilmė išliko Šiaurės Afrikinė, tačiau Vakarų Azijos komponentas aiškiai matomas genome.
Ką izotopai atskleidė apie jo gyvenimą
Tyrėjai nesiribojo vien genetine analize. Stroncio ir deguonies izotopų tyrimai danties emalyje parodė, kad šis vyras vaikystę praleido būtent Nilo slėnyje, o ne atvyko iš Vakarų Azijos suaugęs.
Stabilių anglies ir azoto izotopų analizė atskleidė jo mitybos įpročius: vyras daugiausia maitinosi grūdais ir ankštinėmis kultūromis, o gyvulinės kilmės baltymų vartojo nedaug.
Amatininko gyvenimas senovės Egipte
Skeletiniai požymiai pasakoja dar daugiau apie šio žmogaus kasdienybę. Ant dilbių ir pečių kaulų rasti pasikartojančių fizinių įtampų pėdsakai, būdingi intensyviam rankiniam darbui.
Archeologinis kontekstas ir kaulų morfologija leidžia manyti, kad šis vyras buvo keramikas — amatininkas, visą gyvenimą dirbęs su moliu. Mirties metu jam buvo apie šešiasdešimt metų — solidus amžius aniems laikams.
Migracijos keliai į senovės Egiptą
Šis genomas suteikia tiesioginių įrodymų apie ankstyvąsias migracijas į Egiptą. Mokslininkai daro išvadą, kad žmonės iš Derlingojo pusmėnulio regiono keliavo į Nilo slėnį Levanto–Nilo koridoriais.
Svarbu tai, kad migrantai integravosi į vietines bendruomenes, o ne jas pakeitė. Genų srautas vyko epizodiškai, nedidelėmis ar vidutinėmis grupėmis, ir šis procesas truko ilgą laiką.
Kodėl tai svarbu šiuolaikiniams mokslams
Šis tyrimas meta iššūkį ankstesnėms prielaidoms, kad Nilo slėnio populiacija buvo izoliuota nuo kitų regionų. Dabar aišku, kad jau prieš beveik 5 000 metų Egiptas buvo daugiatautė visuomenė, kurioje maišėsi skirtingų regionų genetinės linijos.
Tyrėjai pabrėžia, kad norint geriau suprasti senovės egiptiečių genetinę istoriją, būtina tirti daugiau mėginių iš skirtingų laikotarpių, geografinių vietovių ir socialinių sluoksnių. Tik taip bus galima atskirti atskirus migracijos impulsus nuo ilgalaikio genetinio maišymosi.
Šis atradimas — tik pradžia. Mokslininkai tikisi, kad tolimesni tyrimai atskleis dar daugiau paslapčių apie tai, kaip formavosi viena įspūdingiausių senovės civilizacijų.
