Jei bijūnų pumpurai smulkėja, dažniausiai bėda slepiasi ne krūme, o pavargusioje dirvoje. Vienas paprastas pavasarinis papildymas čia veikia geriau nei skubotas azotas.
Kaulų miltai duoda ilgą maitinimą
Kaulų miltai yra lėto veikimo fosforo ir kalcio šaltinis. Jie ypač tinka bijūnams, kuriems pavasarį reikia maisto būsimoms žiedinėms akutėms, o ne staigaus lapų šuolio.
Suaugusiam, bent trejų metų krūmui pakanka apie 150 g. Pabarstyk juos ratu aplink augalą, maždaug 40-50 cm nuo centro, ir šiek tiek įterpk į viršutinį dirvos sluoksnį.
Po to palaistyk, nes sausame grunte kaulų miltai veikia labai lėtai. Drėgmė padeda dirvos mikroorganizmams suskaidyti organines medžiagas ir atiduoti augalui tai, ko jam reikia.
Ko tikėtis iš tokios priežiūros
Fosforas padeda formuoti žiedinius pumpurus, o kalcis stiprina stiebus, kad dideli žiedai neišvirtų ant žemės. Vėliau bijūnas geriau ištveria sausras, nes šaknys būna stipresnės.
Ši priemonė nekelia šaknų nudegimo rizikos. Skirtingai nuo šviežio mėšlo, ji neprovokuoja puvinio ir nepadaro krūmo pernelyg vešlaus lapais.
Jei vieta rūgšti, kaulų miltai dar ir švelnina dirvos reakciją. Toks būdas ypač tinka ten, kur dirva lengva, o prie šaknų nuolat trūksta pastovesnės mitybos.
Labai seni krūmai į tokią priežiūrą reaguoja ypač gerai, bet jei jie jau išsigimę, vien trąšos nepadės. Tokiu atveju verta juos padalinti ir persodinti į naują vietą.
