Artėjant šaltiesiems mėnesiams, daugelis ieško būdų sustiprinti imunitetą ir sušilti iš vidaus. Vaistinėse ir sveikos mitybos parduotuvėse siūlomi įvairūs preparatai, tačiau jų kainos dažnai kandžioja kišenę.
Vienas namų ūkio entuziastas rado sprendimą – jis gamina šildantį gėrimą iš ingrediento, kurį pats užsiaugino ant palangės. Procesas paprastesnis, nei galima įsivaizduoti, o rezultatas pranoksta bet kokį pirktą produktą.
Paslaptis iš parduotuvės lentynos
Kalbame apie imbierą – tą patį, kurį perkame maisto prekių skyriuje. Tik šį kartą jis keliauja ne į virtuvę, o į vazoną.
Imbieras puikiai auga patalpose. Jam nereikia nei šiltnamio, nei specialios įrangos – pakanka plataus vazono, geros žemės ir šiek tiek kantrybės. O vienas šakniastiebis gali duoti derlių keliems mėnesiams.
Privalumas akivaizdus: užsiauginus namie, visada turėsite šviežio imbiero po ranka, o „šildantis eliksyras” nekainuos beveik nieko.
Kaip išsirinkti tinkamą šakniastiebį
Viskas prasideda parduotuvėje. Ieškokite tvirtų, sultingų gabalų su matomais augimo pumpurais – tai mažos iškilios vietos ant paviršiaus. Venkite susiraukšlėjusių, minkštų ar pelėsiu padengtų egzempliorių.
Didelius šakniastiebius galima supjaustyti gabalais, bet kiekviename turi likti bent vienas pumpuras. Pjūvių vietas palikite apdžiūti parai – tai sumažins puvinio riziką.
Geriausias sodinimo laikas – pavasaris, tačiau patalpose galima pradėti bet kada.
Vazonas ir žemės mišinys
Imbiero šakniastiebiai plinta horizontaliai, todėl rinkitės platų, negilų indą su drenažo angomis apačioje. Per gilus vazonas nereikalingas – svarbiau plotis.
Žemės mišinys turėtų būti purus ir gerai laidus vandeniui. Optimalus derinys: lygios dalys vazoninės žemės, komposto ir stambaus smėlio arba perlito. Toks substratas užtikrina ir aeraciją, ir maistingumą.
Šakniastiebius sodinkite vos po paviršiumi, pumpurais į viršų. Lengvai užberkite žemėmis ir palaukite stebuklų.
Šviesa ir vieta
Imbieras mėgsta ryškią, bet netiesioginę šviesą. Idealiai tinka rytinis langas arba filtruota pietinė šviesa. Venkite tiesioginių vidurdienio saulės spindulių – jie gali nudeginti lapus.
Lietuvos sąlygomis žiemą gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau daugeliu atvejų pakanka natūralios šviesos prie lango.
Periodiškai pasukite vazoną, kad augimas būtų tolygus ir augalas neišsikraipytų link šviesos šaltinio.
Laistymas ir tręšimas
Čia svarbiausia taisyklė – neperlieti. Laistykite tik tada, kai viršutinis 2–3 cm žemės sluoksnis pradžiūsta. Vanduo turi laisvai nutekėti per drenažo angas – stovintis vanduo sukels šaknų puvinį.
Kai pasirodys pirmieji ūgliai, pradėkite tręšti kartą per savaitę praskiesta subalansuota skysta trąša. Artėjant rudeniui, kai lapai pradės gelsti, mažinkite ir laistymą, ir tręšimą – augalas ruošiasi ramybės periodui.
Derliaus nuėmimas
Ženklas, kad laikas kasti – pageltusi ir nunykusi lapija. Tada atsargiai atpalaiduokite žemę ir iškelkite šakniastiebius. Nušluostykite nuo žemių, jei reikia – nuplaukite.
Apžiūrėkite derlių: minkštas ar pelėtuotas dalis iškirpkite švariu peiliu. Sveikus gabalus išdžiovinkite pavėsyje dieną, kad susiformuotų apsauginė žievė.
Svarbu: pasilikite kelis sveikus gumbus su pumpurais kitam sodinimui. Taip turėsite amžiną imbiero ciklą.
Likusius šakniastiebius laikykite vėsioje, tamsioje vietoje arba šaldytuve, suvyniotus į popierių.
Šildančio eliksyro receptas
Dabar – pati skaniausioji dalis. Šis gėrimas puikiai tinka šaltuoju metų laiku, kai norisi sušilti iš vidaus.
Supjaustykite 20–30 g šviežio imbiero plonais griežinėliais. Užpilkite 500 ml šalto vandens, užvirkite ir palikite lengvai virti 10–15 minučių. Kuo ilgiau virsite, tuo intensyvesnis bus skonis.
Perkoškite į puodelį, pagal skonį įdėkite medaus ir išspauskite citrinos. Galima papildyti cinamonu ar gvazdikėliais.
Patiekite šiltą. Likusį gėrimą laikykite šaldytuve iki 3 dienų.
Saugumo pastaba
Imbieras turi stiprų poveikį, todėl venkite pernelyg didelių dozių. Žmonėms su skrandžio opalige, refluksu ar kasos sutrikimais rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš reguliarų vartojimą.
Nėščiosioms ir maitinančioms mamoms taip pat verta būti atsargioms – nedidelės dozės paprastai saugios, tačiau geriau pasikonsultuoti su specialistu.
